Naujienų portalas. Karščiausios naujienos tiesiogiai iš įvykio vietos, naujienos iš Lietuvos ir pasaulio.

Antonovienė rėžė kritikuojantiems: dabar bus viskas kitaip

459

Pastaruoju metu Rima Kristina Antonovienė sulaukia daug dėmesio. Moteris nuolat sulaukia palaikymo dėl numestų kilogramų, taip pat žmonės domisi jos šeima.

Neseniai Rima savo socialiniame tinkle prabilo apie tai, kokia ji mama yra ir kaip visą gyvenimą jautėsi, dėl savo svorio kęsdama patyčias.

Atviras ir jautrus Rimos laiškas, kuriuo ji dalijasi su skaitytojais primindama, kad tobula mama yra ta, kuri, iš tiesų, nebūtinai yra tobula.

„Gimė pirmieji vaikai. Aš norėjau vieno – būti pati geriausia Mama, vaikams galinti suteikti viską, net saulę nuimti nuo dangaus ir padėti po jų mažomis kojytėmis. Mes norime, bet Dievas koreguoja mūsų planus.

Taigi, gyvenimas nebuvo lengvas ir toks kokio norėtųsi. Nepriteklius, konfliktai, skurdas ir skausmo bei nusivylimo ašaros – jie buvo mano draugai, palydovai ir dvasiniai mokytojai.

Nepaisant tokios kompanijos, tiesiog nėriausi iš kailio, kad tik būčiau tobula Mama…

Mama – daugiavaikė, kuri gyvena su nusenusiu buvusiu nusikaltėliu ir dar gauna soc.pašalpą, asociali, pašalpinė, socialinė biudžeto erkė, kiaulė… Susipažinkite, tai aš, šešių nuostabių vaikučių Mama, visuomenė pakrikštijo taip.

Galite mane taip ir vadinti: Antonovienė – grėsmė visuomenei. Įpratau, susitaikiau su viskuo ir vis tiek siekiau būti tobula Mama.

Bėgo laikas, augo mano atžalėlės, stiprėjo ir tapo puikiomis asmenybėmis.

„Pagaliau!“, – pamaniau kartą, kad atėjo mano laikas, kad pakaks siekti idealo, nes idealių nėra. Susimąsčiau apie save, jog jei nepasirūpinsiu savimi, greit nebematysiu savo vaikų. Vaikai – mano gyvenimo prasmė, variklis ir tai dėl ko gyvenu.

Gana, stop, baigta! Rūpinsiuosi savimi, einu mokytis, dirbti, kad galėčiau jiems duoti kažką užčiuopiamo ir materialaus šitaip kuždėjo ir sufleravo man mano vidinis AŠ.

Meilė, rūpestis, aukojimasis ir atjauta – tai brangūs, bet neužčiuopiami ir niekieno nevertinami dalykai. Vaikams reikia kitko, kažko užčiuopiamo, materialaus. Ką jie paveldės? Bevertį butą kaime ir skolas antstoliams?

Kalbų buvo ir visuomet bus, nes gyvenime lengviausia smerkti ir teisti kitus, pilti kibirais purvą ir maišais berti negatyvo smėlį, kurio dulkės skverbiasi iki sielos gelmių.

Nuo šio aš neideali mama, tačiau besididžiuojanti ir mylinti vaikus.

www.tv3.lt

Comments
Loading...