Naujienų portalas. Karščiausios naujienos tiesiogiai iš įvykio vietos, naujienos iš Lietuvos ir pasaulio.

Lietuva prieš 29 metus: alga nesiekė nė euro

740

Per 29-erius Nepriklausomybės metus vidutinės lietuvių algos ir pensijos išaugo šimtus kartų. Tiesa, šie palyginimai tik apytiksliai, pabrėžia specialistai, nes tuomet šalis žengė pirmus žingsnius iš planinės ekonomikos į laisvąją rinką. Vis dėlto to meto lietuvių pajamų dydžiai žiūrint iš šiandienos tikrai glumina.

921 eurai prieš ir 718 eurų po mokesčių. Toks yra vidutinis mėnesinis atlyginimas Lietuvoje šiuo metu, skelbia Statistikos departamentas. Na, o 2019 m. sausio duomenimis, Lietuvos senjorai per mėnesį vidutiniškai sulaukia 344 eurų dydžio senatvės pensijos.

O kokio dydžio pajamų šalies gyventojai galėjo tikėtis 1990 m.?

Pasirodo, tuo metu vidutinė mėnesio pensija siekė 115,5 sovietinių rublių (0,32 euro). 1991 m. šis rodiklis jau šoktelėjo iki 672,8 rublių (apie 1,88 euro). 1992 m., įvedus laikinuosius pinigus talonus, mėnesio pensija įvertinta 2995 talonais (8,38 euro). Galiausiai, 1993 m. atsiradus litui, vidutinė pensija siekė 84,06 lito (apie 24 eurai).

Kaip jau anksčiau tv3.lt paaiškino Lietuvos banko Eurosistemos operacijų skyriaus viršininkė Ramunė Arust, 5 sovietiniai rubliai atitiktų 1,4 euro centą.

Anot Lietuvos banko atstovės, sovietinio rublio kursą euro atžvilgiu apskaičiuoti nėra sunku. 1 000 sovietinių rublių yra lygu 1 000 talonų, nes 1992 m. būtent tokiu santykiu okupacinės valdžios valiuta buvo keičiama į laikinąją. 1 000 laikinųjų talonų lygu 10 litų. Na, o 10 litų lygu 2,90 euro.

Vidutinis mėnesio atlyginimas 1990 m. į rankas tesiekė nepilnus 263 rublius (apie 0,73 euro), po metų jis ūgtelėjo iki 591 rublio (apie 1,65 euro). Įvedus taloną, vidutinė lietuvio mėnesio alga buvo įvertinta 4100 talonų (11,48 euro), o jau 1993 m. – 127,6 lito (apie 37 eurai).

Per kone tris nepriklausomybės dešimtmečius smarkiai pasikeitė ir Lietuvos demografinė padėtis. Tiesa, šioje srityje skaičių skirtumai džiugina mažiau. 1990 m. šalyje gyveno 3 mln. 694 tūkst. žmonių. Kai 2019 m. sausio pradžioje skaičius buvo ženkliai mažesnis – apie 2 mln. 794 tūkst. žmonių. Bene svarbiausia to priežastis – emigracija.

Ir nors emigruojančiųjų iš Lietuvos gyventojų srautas buvo fiksuojamas nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo, tačiau kryptys, kuriomis judėjo išvykstantieji, ženkliai skiriasi. 1991 m. iš šalies per metus išvyko per 20 tūkst. žmonių, iš kurių dauguma judėjo į kitas buvusias sovietines respublikas: daugiausiai Rusiją, Ukrainą ir Baltarusiją.

Savo ruožtu 2018 m. Lietuvos piliečiai dažniausiai traukė turtingesnių Europos šalių, tokių kaip Didžioji Britanija, Airija ar Norvegija, kryptimi. Iš viso praėjusiais metais emigravo 32,2 tūkst. žmonių.

www.tv3.lt

Comments
Loading...