Naujienų portalas. Karščiausios naujienos tiesiogiai iš įvykio vietos, naujienos iš Lietuvos ir pasaulio.

Mirus Šerėnui, profesoriaus perspėjimas – lemtingos 5 minutės

1 131

Penktadienį Lietuvą sukrėtė žinia dėl netikėtos humoristo Vytauto Šerėno mirties. Vyras mirė po kroso – jam sustojo širdis. Statistikos duomenimis daugiau nei pusė mirties priežasčių Lietuvoje susijusios su širdies ligomis.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kardiologas Pranas Šerpytis pasidalino patarimais, kaip atpažinti ir išvengti šios netikėtos ligos.

„Visų pirma norėčiau pasakyti, kad man labai gaila ir aš apgailestauju dėl Šerėno mirties. Tai buvo didis žmogus. Aš žiūrėdavau jo kuriamas laidas. Man skaudu dėl kiekvieno darbingo amžiaus žmogaus, kurį netikėtai užklumpa toks likimas“, – pokalbį pradeda medikas.

Stresas – didžiausias širdies priešas

P. Šerpyčio teigimu, viena iš pagrindinių infarkto priežasčių – įtemptas darbas. Lietuviai yra įpratę daug ir įtemptai dirbti.

„Pats infarktas susiformuoja tada, kai yra labai didelis stresas. Mes gyvename laikais, kai norime kuo daugiau padaryti, visur skubame, lekiame ir dažnai pamirštame atsipalaiduoti. Žmonės nuvertina poilsį“, – vieną iš pagrindinių širdies ligų priežasčių įvardija kardiologas.

Kartais žmonės, norėdami atsipalaiduoti eina sportuoti ar užsiima kita veikla, kuri pasižymi dideliu fiziniu krūviu, bet dažnai pamiršta, kad tai visgi didelis stresas organizmui. Tačiau, jeigu fizinis krūvis bus normalus ir malonus, jis gali veikti, kaip atsipalaidavimo priemonė.

Gydytojo teigimu, anksčiau buvo įprasta manyti, kad didžiausia rizika kyla futbolininkams ir krepšininkams, nes kartais vis dar pasitaiko netikėtų mirčių aikštelėje varžybų metu.

Kaip atsvarą šiam įsitikinimui kardiologas pateikia maratono bėgikų pavyzdį – šie atletai kasdien patiria didelį stresą, kurį sukelia sportas, tačiau širdies ligų išvengti jiems padeda nuolatiniai apsilankymai pas gydytojus ir pagrindinių kūno rodiklių – kraujospūdžio, cholesterolio, kūno masės indekso – stebėjimas.

Staigus skausmas – rimtas įspėjimas

P. Šerpytis teigia, kad žmonės dažnai nuvertina pirminius infarkto požymius. Sportuojantiems žmonėms derėtų sunerimti, jeigu anksčiau toleruotas fizinis krūvis pasidaro per didelis. Taip pat artėjančią nelaimę gali parodyti padidėjęs skausmas krūtinės srityje fizinio krūvio metu, pakitęs širdies plakimas ar pulsas, padidėjęs nerimas, nemiga.

Tipinis miokardo infarkto požymis – įvairūs skausmai. Dažniausiai sunerimstama pajutus stiprius skausmus krūtinės plote, už krūtinkaulio, po mentėmis, tačiau infarktas gali pasireikšti ir skrandžio skausmu. Dažnai tokius skausmus žmonės linkę laikyti virškinimo sutrikimais ir neskuba kreiptis medikų pagalbos.

Staigų skausmą dažnai lydi nerimas ar net mirties baimė, žmogų išpila šaltas prakaitas, pradeda tirpti kairė ranka arba kairė kūno pusė, dažnai pradeda trūkti oro.

Kardiologas skuba nuraminti, kad tokie skausmai ne visada reiškia blogiausią, tačiau visada geriau apsidrausti ir pajutus panašius simptomus kreiptis į medikus bei pasidaryti širdies elektrokardiogramą.

Svarbiausia prevencija

Reguliarus sveikatos patikrinimas gali užkirsti kelią infarktui. Kaip pavyzdį, P. Šerpytis pateikia Švediją bei Norvegiją, kur dėl širdies ligų miršta kur kas mažesnis procentas žmonių.

„Kiekvienas žino, kad automobilį reikia tikrinti ir praeiti technikinę apžiūrą, kas dvejus metus, tačiau mažai, kas susimąsto, kad taip pat reikia tikrintis ir pačiam“, – sako kardiologas.

Jo teigimu, jeigu kasdien nėra užsiimama dideliu fiziniu krūviu, sveikatą derėtų tikrintis bent kartą per metus, tačiau jeigu yra aktyviai sportuojama – pagrindinius kūno rodiklius reikia nuolat sekti, o pajutus bent menkiausią išankstinį infarkto požymį reikia kreiptis į medikus.

Norint išvengti širdies ligų, reikėtų skirti didesnį dėmesį mitybai bei reguliariai užsiiminėti mankšta. Geriausiai tai daryti kasdien tuo pačiu metu ir net kelis kartus per dieną.

Be to, P. Šerpytis teigia, kad viena iš svarbiausių prevencijos priemonių – gaivinimo ir pirmosios pagalbos įgūdžiai.

„Reikėtų mokyti žmones gaivinimo įgūdžių – gaivinimo įgūdžiai, automatiniai defibriliatoriai, kurie dabar atsiranda prekybos centruose, bankuose, masinėse žmonių susibūrimo vietose, yra labai gerai, nes tokiose vietose galėtume atgaivinti žmogų per 5 min.

Jeigu gaivinimas atliekamas vėliau nei 5 min po širdies smūgio, tikimybė atgaivinti žmogų yra maža. Arba jeigu ir pavyks atkurti širdies veiklą, tai smegenų ląstelės jau bus žuvusios. Džiaugiuosi, kad mokyklose, universitetuose mokoma gaivinimo įgūdžių ir kaip naudotis elektriniais defibriliatoriuose. Kuo daugiau žmonių, tai mokės, tuo daugiau galėsim išgelbėti gyvybių“, – įsitikinęs kardiologas.

Gydytojas pataria, jog žmogui, kuris jaučia infarkto požymius reikėtų duoti dvi arba tris aspirino tabletes. Taip pat galima duoti ir nitroglicerino, tačiau tik tuo atveju, jeigu nėra sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas.

Nepavykus numalšinti skausmo, reikia kvieti greitąją medicinos pagalbą arba skubiai vežti į artimiausią ligoninę. Medikas nurodo, kad žmogui, pajutusiam pirmuosius infarkto požymis, nederėtų sėsti prie vairo, nes tai gali sukelti didesnę nelaimę.

 

www.tv3.lt

Comments
Loading...