Naujienų portalas. Karščiausios naujienos tiesiogiai iš įvykio vietos, naujienos iš Lietuvos ir pasaulio.

Šie gyviai nenustoja stebinę: gali tai, ko negali niekas kitas

428

Miniatiūriniai bestuburiai, kurie yra laikomi gyvybingiausiais padarais Žemėje, buvo Izraelio mėnuleigyje, kuris sudužo leisdamasi šių metų balandį. Kosmoso misijos vadovas yra įsitikinęs, kad mažieji padarėliai išgyveno.

Amerikietis verslininkas Nova Spivakas, projekto „Misija Arka“ vadovas, bendradarbiaudamas su Izraelio valstybe vykdė eksperimentą ir išsiuntė į Mėnulį specialų robotą, kuriame buvo skraidinami ir lėtūnai. Ekspertas yra absoliučiai tikras – jie išgyveno nesėkmingą nusileidimą ir šiuo metu sėkmingai gyvena ant Žemės palydovo paviršiaus.

Lėtūnai yra vieninteliai mokslui žinomi gyviai, kurie gali išgyventi užšaldymą iki absoliutaus nulio ir kaitinimą iki 150 laipsnių Celsijaus, stiprią radiaciją, deguonies ar vandens nebuvimą. Maža to, tokiomis sąlygomis jie gali išgyventi daugelį metų, kai kuriais atvejais – dešimtmečius. Lėtūnai, skirtingai negu daugelis galėtų pagalvoti, ne prisitaiko prie ekstremalių sąlygų, o panyra į kriptobiozę – gilų miegą. Tokioje būsenoje, kuri yra labai panaši į mirtį, šių organizmų gyvybinės funkcijos sustoja, medžiagų apykaita pasiekia 0,01 proc. normalaus lygio.

Mažiau nei milimetro dydžio „vandens meškiukai“ turi galvą ir aštuonias kojas. Ekstremaliomis sąlygomis šie gyviai „pameta ir galvą, ir galūnes“, tačiau vėliau jie sugeba trūkstamas dalis paprasčiausiai atsiauginti. Lėtūnus galima išdžiovinti. Dehidratacijos metu jų ląstelėse vanduo pasikeičia į baltymą, o tai suteikia joms gyvybingumą. Norint vėliau atgaivinti šį bestuburį, užtenka vos kelių lašelių vandens.

Kriptobiozės būsenoje šimtai lėtūnų ir buvo patalpinti į kosminį aparatą. Dalis jų buvo „įmūryti“ į dirbtinį gintarą, dalis – priklijuoti prie lipnios juostos, kuri gali atlaikyti didelį temperatūros šokinėjimą.

„Mes įsitikinę, kad tikimybė lėtūnams išgyventi (Mėnulio paviršiuje) yra itin didelė“, – mano N. Spivakas. Šio verslininko-filantropo fondas saugo mūsų planetos gyvių genofondą, siunčia įvairius biologinio pasaulio pavyzdžius į įvairiausias Saulės sistemos vietas, kad, Žemę ištikus netikėtai katastrofai, mes turėtume bent teorinę galimybę „atgimti“.

Mėnulyje taip pat liko žmonijos istorijos moksliniai duomenis, žmogaus DNR kodo pavyzdys, kurie buvo įrašyti į diską. Jame įrašyta informacija užėmė 30 mln. A4 formato lapų.

Lėtūnai jau gana seniai atlieka „bandomųjų triušių“ vaidmenį kosmoso tyrimuose. Dar 2007-aisiais jie puikiai užsirekomendavo išgyvenę atvirame kosmose.

„Lėtūnai puikiai tinka tokioms užduotims – jie mikroskopiniai, daugialąsčiai ir yra vieni iš gyvybingiausių padarų Žemėje“, – pažymėjo Nova Spivakas.

Tiesa, galimybė, kad lėtūnai po katastrofos ant Mėnulio paviršiaus išsibėgiojo po jį. Tam, kad jie atgautų savo natūralią formą, jiems yra būtinas kontaktas su vandeniu.

Šiuo metu yra svarstoma teorinė galimybė kažkurios kitos misijos Mėnulyje metu surasti ten pasilikusius lėtūnus, atsigabenti juos atgal į Žemę ir ištirti buvimo Mėnulyje poveikį gyviems organizmams.

Ankstesnių eksperimentų metu atvirame kosmose lėtūnai netgi sugebėdavo daugintis ir susilaukdavo sveikų palikuonių.

www.tv3.lt

Comments
Loading...