Naujienų portalas. Karščiausios naujienos tiesiogiai iš įvykio vietos, naujienos iš Lietuvos ir pasaulio.

Sumanymas pakibo tarsi ore – reikės priduoti degtinės ir vyno butelius?

277

Daugelis jau įprato silpnųjų alkoholinių ar nealkoholinių gėrimų stiklines, metalines ir plastikines pakuotes nunešti į taromatus. Tačiau Seime bręsta sprendimas į užstato sistemą įtraukti ir daugiau stiklinių pakuočių.

Dar 2017 m. Seimo narė Virginija Vingrienė registravo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis į užstato sistemą būtų įtrauktos visos alkoholinių gėrimų pakuotės.

Dabar surenkamos tik alaus, alaus kokteilių, sidro, kriaušių sidro, vaisių vyno, vaisių vyno kokteilių, vaisių vyno gėrimų, kitų fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių ir nealkoholinių gėrimų pakuotės.

Ilgą laiką siūlymas dėl alkoholinių gėrimų stiklinių pakuočių įtraukimo į užstato sistemą nebuvo svarstomos, tačiau trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas prie jų grįžo.

V. Vingrienė komiteto posėdyje priminė, kad klausimas buvo svarstytas ir anksčiau. Anot jos, užstato sistema visiškai pasiteisino, dėl to, esą būtų naudinga ją išplėsti ir surinkti daugiau stiklinių pakuočių.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika komitete sakė, kad išplėsti užstato sistemą nėra būtina.

„Kalbant apie plėtrą. Iš tiesų žiūrėjus į skaičius, privalumų yra daug, kaip ir trūkumų. Reikia vertinti visą sistemą“, – sakė jis.

Ministro teigimu, reikia efektyvinti pirminį atliekų rūšiavimą ir surinkimą. Išplėtus užstato sistemą tai visiems kainuotų daugiau.

Vis dėlto komiteto nariai nepriėmė galutinio sprendimo, ar tokiam pasiūlymui pritaria, ar ne. Jie nusprendė klausimo svarstymą dar kartą nukelti. Šįkart iki Seimo rudens sesijos, kuri prasidės rugsėjį.

Kad įstatymas būtų priimtas, už jį dar turės būti balsuojama Seimo plenariniame posėdyje. Įstatymą priėmus, jį dar turėtų pasirašyti prezidentas.

Verslas priešinasi sumanymui

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorė Raminta Radavičienė apgailestauja, kad politikai ignoruoja ekspertų tyrimo išvadas ir Aplinkos ministerijos atliktą analizę.

„Minėta analizė aiškiai parodė, kad užstato sistemos plėtra būtų maždaug 5 kartus brangesnė, nei rūšiavimo konteinerių sistemos, o sutvarkymo rezultatas būtų tik labai nežymiai geresnis“, – pranešime žiniasklaidai cituojama direktorė.

Jos teigimu, svarbu suprasti, kad galiausiai už visą atliekų sutvarkymą susimoka vartotojas, perkantis pakuotėje esantį produktą, todėl visi papildomi kaštai nugultų ant Lietuvos gyventojų pečių. Direktorės nuomone, daugiau investuojant į konteinerių sistemos plėtrą, pakuočių atliekų surinkimo kokybę bei vartotojų edukaciją, galima pasiekti taip pat puikių stiklo pakuotės surinkimo rezultatų.

VšĮ „Žaliasis taškas“ vadovas Kęstutis Pocius įspėjo, kad įdiegus pokyčius veltui nueitų investicijos į atliekų konteinerius:

„Lietuvoje šiuo metu turime dvi sistemas, kuriomis tvarkoma stiklo pakuotė – užstato ir rūšiavimo konteinerių. Konteinerių sistema yra nuolat plečiama, investuojama į kokybiško jos veikimo užtikrinimą. Iš šios sistemos išėmus didžiąją dalį stiklo pakuotės, šios investicijos nueitų veltui, o likusių pakuočių tvarkymas ženkliai pabrangtų.“

VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ valdybos pirmininkas Saulius Galadauskas atkreipė dėmesį į sunkumus, kurie kiltų įgyvendinant siūlomus pokyčius.

„Pateiktas pasiūlymas išbalansuotų ir apsunkintų sistemos veikimą, pradedant ir visiškai praktiniais klausimais. Didelė dalis vyno ar stipriųjų alkoholinių gėrimų butelių nėra pritaikomi automatiniam surinkimui, todėl eitų kalba apie šios taros surinkimą rankiniu būdu. Be to, reikėtų didesnio ploto – tai reiškia, tektų statyti ar įrengti naujus taromatus, galvoti apie papildomą stiklo taros sandėliavimo plotą parduotuvėse“, – aiškino S. Galadauskas.

 

www.tv3.lt

Comments
Loading...